narlioti

nárlioti, -ioja, -iojo 1. intr. ieškant vaikštinėti, slampinėti, sukinėtis: Katė nárlioja, ieško ėst Vlk. Nárliok nenárliok – jei nepadėjai, tai ir nerasi Nč. Ko jis čia nuo pat ryto nárlioja? Pls. | refl.: Visas rytas tik nárliojais kai varlė, o kas reikė padaryt, tai nepadarei Vrn. 2. tr. knaisioti: Kiaulė nárlioja purvą Rod. \ narlioti; išnarlioti